Prieš penkerius metus į Lietuvą atvykusi ir čia išgarsėjusi žavi gruzinė Šorena Džaniašvili šiemet jėgas išbando ir televizijos konkurse „Auksinis balsas“. Šįkart ji pasakoja savo įspūdžius šiame projekte, kalba apie dabartinę ir būsimą savo veiklą.
Šorena, nesirodėte televizijoje maždaug ketverius metus, per tą laiką sulaukėte daug kvietimų dalyvauti įvairiuose TV projektuose, tačiau visus juos atmesdavote. Kodėl sutikote dalyvauti būtent „Auksiniame balse“? Kuo šis projektas išsiskiria iš kitų?
Pastaruosius trejus metus buvau užsiėmusi tik savo pačios muzika, taip pat kartu su geriausiais Lietuvos džiazo muzikantais kūrėme naują skambesį gruziniškoms dainoms, ypač aktyviai koncertavome. Be to, labai intensyviai tobulinau savo muzikinius įgūdžius, kūriau savo muziką. Nebuvo nei laiko, nei noro dalyvauti kokiame nors televizijos projekte, tačiau, kaip jau esu ne kartą sakiusi, „Auksinis balsas“ buvo išimtis. Praėjusiais metais jis man paliko labai gerą įspūdį dėl darbo su orkestru, dirigentu, dėl įdomios komisijos, taip pat dėl to, jog kiekvienoje laidoje reikia atlikti vis kitokio žanro muziką. Visi šie dalykai man leido susidaryti įspūdį, jog šis projektas yra labai kokybiškas. Ne kiekvieną dieną yra suteikiama tokia galimybė, dėl to nusprendžiau išbandyti save toje srityje, kurioje neturiu daug patirties.
Esate stipri, išbandymus mėgstanti moteris. Jums yra tekę pasirodyti scenoje su skausminga kojos trauma, esate imitavusi savo pačios mirtį pasirodymo metu, nes norėjote atkreipti dėmesį į susiklosčiusią padėtį Sirijoje. Kova dėl „Auksinio balso“ titulo – dar vienas jėgų ir stiprybės išbandymas?
Kadangi daugiausia atlieku vieno žanro muzikos kūrinius, todėl pasirodyti „Auksiniame balse“ kaskart atliekant vis kito žanro muziką man yra iššūkis. Į tai labai atsakingai žiūriu. Kiekvienam pasirodymui kruopščiai rengiuosi.
Kokių savybių reikia, kad laimėtum projekte „Auksinis balsas“? Ar pakanka tiesiog gero vokalo?
Iš esmės jau seniai nebepakanka vien tik gero vokalo. Jeigu dainininkas neturi charizmos, vidinės jėgos, tik būdamas gražaus balso jis nebus įdomus, ir čia nėra tik mano vienos nuomonė. Aš pati seniai nebevaikštau į tokius koncertus, kuriuose galima išgirsti tik gražiai išdainuotas natas. O būtent šiame konkurse dar yra ir žiūrovas, kuris balsuoja, aišku, ne vien tik dėl gražaus balso: visi turi savo numylėtinius ir daugiausia, manau, balsuojant lemia būtent simpatijos vienam ar kitam atlikėjui.
Kokius muzikos žanrus jau teko išbandyti? Kokie buvo sunkiausi?
Jau išbandžiau disko, roko, retro stilius, miuziklą, operą. Aš tarp kiekvieno žanro dainų stengiuosi atrasti tas, kurias man būtų įdomu atlikti. Tad nebuvo nė vieno žanro, kurio nenorėjau atlikti. Apie sunkumus nenoriu pasakoti, tegul jie lieka tarp manęs ir mano mokytojų.
„Auksinio balso“ retro vakare įsikūnijote į Edith Piaf ir tapote karaliene. Žiūrovų nuomone, Jūsų pasirodymas buvo geriausias. Kaip Jums pačiai patiko šis žanras? Ar esate patenkinta savo pasirodymu?
Labai džiaugiuosi, kad žiūrovai ne tik tą vakarą už mane balsavo, bet ir apskritai mane labai palaiko. Taip, tas vakaras buvo mano sielos vakaras, pripažįstu (juokiasi). Labai laukiau šitos temos, nes Edith Piaf atlieka mano sielos ir mano širdies muziką! Man labai tinka ir jau labai seniai patinka jos dainos, džiaugiuosi, kad galėjau atlikti jos dainą su orkestru!
Praėjusiais metais išleidote savo pirmąjį albumą. Galbūt po šio televizijos konkurso planuojate antrąjį? Gal šįkart klausytojai gali tikėtis ne tik gruziniškų, bet ir lietuviškų dainų?
Dabar netrukus vyksiu į Angliją, į renginį „World Music Expo“. Ten keturias dienas pristatinėsiu savo muziką. Be to, galvoju apie naują programą, bet antrojo albumo kol kas neplanuoju.
Ar niekada nesigailėjote, jog tapote viešu, visiems žinomu žmogumi? Ar tai nedrumsčia Jūsų šeimos ramybės?
Esi viešas žmogus tiek, kiek nori būti. Aš niekada nepasakoju apie savo vaiką arba šeimą, ir niekas neprivers manęs to daryti. Man netrukdo tai, kad esu viešas žmogus, o kartais tai ir padeda (šypsosi).
Ar siejate savo ateitį su Lietuva, ar ketinate čia toliau kurti ir dainuoti?
Aš gyvenu Lietuvoje, todėl savaime suprantama, jog čia ir kursiu. Čia gyvena puikių muzikantų, tikrai yra ne vienas pasaulinio lygio, ir aš tik džiaugiuosi, kad galiu dirbti su jais…